Trauklapiu akmens žaizdas uždengiu.
Šaligatvio plyteles rūdimis aprašinėju.
Prie kasdieninių kojų roželes priklijuoju,
Cukrumu apibarstau, kad uodai skristų toliau.
Alėją žibutėmis dvimetrinėmis užsodinu,
Kad žiemą arčiau saulės miegotų-nestirtų,
O lyjant mano plaukus mėlynai nudažytų.
Aš viena toje alėjoje ant akmeninės šluotos praskrisčiau.
Nusileisčiau surūdijus ir savo alėją pabaigčiau rašyti.