3

Atsikėliau ryte. Seniau atvirkščiai būdavo. Išėjau į balkoną. Žiūriu, žmogus ant krašto stovi. Rankos išskėstos, kūnas tai į vieną, tai į kitą pusę krypsta. Pagalvojau, - matyt, paukštį vaidina, o gal šiaip koks belgų parašiutininkas. Priėjau. Tas atsakė, kad netrukdyčiau, - žudosi. Aš ir sakau:
- Bet tu gyvas atrodai.
- Tylėk, man truputi paspirties trūksta, apsvarstau visus už ir prieš.
Aš koją pakėliau ir suteikiau paspirtį. Jau trečias šią savaitę, gaila parašiutininkų...