Kasdienos laiptais lipu
Į savo gyvenimo pavėsinę.
Šniūreliais dangų prisitraukiu,
Kad akmenimis gyvenimo
Lubas aplipdyčiau.
Žongliruoju mėlynais serbentais,
Džinsinių kišenių nudažytais,
Kad gurmaniškai galėčiau
Priedanga melų gardžiuotis.
Skruzdėlių karolius apsivynioju
Ant kaklo spygliais nubarstyto,
Kad darbščiosios kartu sulipdytos,
Kankintųsi dėl netvarkos.
Akių plaukus jurginų
Žiedlapiais pakeičiu,
Kad mirksėdama gatvės kaliausė-
Žinočiau, savo pasaulį sutvarkius
Kaip dera.