Tu dainavai. Įdienodavo.
Tavo žmoną nešėsi vasara
Svetimomis rankomis po liepa pogulio,
Juos kirviu užklupai, glamonėjai, paikinai.
Taip nulipai nuo adatos,
Niekuomet netapęs siuvėju
Burna užsiūta ir su vėju išėjęs,
Išpūtei linkui laidos vieną vakarą
Su visa atmintim ir manta
Į vakarus.
Melioruodami radom kaukoles.
Mes dar pamenam kaip įdienodavo
Tavo daina palaukėse.