Dangaus madonos ašaros

Kartais geriau nieko negalvoti...
Sustok ir įsiklausyk
Ką šlama
Vienišas pakelės medis.
Grubus žiemos vėjas
Plaikstos tavo plaukuose
Suspaudžia tau krūtinę
Pažvelk į mėnulį
Argi neprimena
Mielo ilgesingo Žvilgsnio?
Ne visad gyvenimas
Kančia!
Kartais tik ir trūksta
Vėjo dvelksmo
Pakelės medyje
Mėnulio šviesoje
Skęstančio peizažo
Ar svaiginančio
Lelijų kvapo...
Kartais gera
Tik stovėti lietuje
Ir jausti
Tave glamonėjančias
Dangaus MADONOS
Ašaras...