Ant sienos kabo sena
Penkiom stygom surišta balabaika
Mano akys gano kažką,
Gal rodyklių vejamą laiką.
Strėnos išleido liūdnas šaknis,
Kietas suolas labiau nei aš.
Nepaklausiau kur tu išeini,
Kada kojos namolio parneš.
Akys skaudžiai įsminga į stiklą
Pirštai ieško lytėtų delnų
O viduj taip klaidu ir netikra
Kai minutę ant siūlo veriu.