Sniegena

Mažų būtybių niekada neniekinau...
Žingsniuodamas šilojų takeliu
Kaskart prieš raudonkrūtę sniegeną
Kepurę pagarbiai keliu.

Miela ji man ne giesmele žaisminga,
Bet tuo giliu prieraišumu
Šermukšnio šakai – pirmajai jos lingei –
Ir bėgsmui ūkanų šėmų.

Ji nesidrovi žemažiūrio speigo,
Pusnynuos žybsi ugnele –
Lyg iššūkis, lyg simbolis... Ir jeigu
Mirtis ateina – miršta čia, šile.

Gimtam šile, nepastebėta niekieno.
Be vario gausmo, be gėlių...
Aš visada prieš tą mažytę sniegeną
Kepurę – lyg prieš didvyrį – keliu.