Senukas

Iškvėšusio vanago plunksnoje
pavėsis kepurę pakėlė
senukui su šypsena lūpoje
kur slėpėsi rudenys mirę
lazdoj pasiklydę rašto likimai
kiestai piešiny susispaudė
aukštyn kojom slyvų žiedai pakibę
pypkės dūmą isteriškai traukė
kreivoj kelnių klešnėj dėmė iš praėjusio mėnesio
trys šunio plaukai ir kalba pamėlusi
iš alaus iš degtinės iš vyno
kadais pamestas vyras.