***

Savo pajuodusiomis pėdomis
Bėginėji kaip vaikas
Po suartą mano žemelę.
Lyg alkanas
Pasiutęs
Žvėriūkštis
Šnopuoji, klykauji,
Laižai savo surambėjusias žaizdas.
Purvinais pirštais
Gėles rauni
Ir barstaisi žiedadulkėmis,
Pieva kvepėdamas,
Bitelėmis meiliai dūgzdamas,
Rioglinies ant mano kelių.
Lyg katinas murki
Savo raizgytuose plaukuose
Švelnios mano rankos sulaukęs
Ir su kiekvienu prisilietimu
Vis labiau raukšlėjiesi,
Žilsti
Ir lenkiesi prie žemės -
Rodos tuoj tuoj
Virsi dvokiančiu
Įsisenėjusiu
Augliu.
Meldžiuos tik,
Kad pavyktų tuomet
Tave
Bent iškosėt.