karpymas

mums sakydavo:
marš į gyvenimą!
o mes vaikščiojom keturiom
čiulbėjom ir suokėm
devynbalsėmis
užsikorę ąžuolams ant pečių
karpėm dangų ir siuvom
mėlynskruostes skraistes
ding dang jas vadinom
dangstėmės ir dingdavom
palaidai  plevenom vėjy
lyg padraikos
susėdę ratu ant denio
pamerkę kojas ir akis
būrėmės burėmis
tu – valties kapitonas be irklų
aš – skenduolis su gelbėjimosi ratu
paskui sušokom išleistuvių valsą ir
į jūrą