Kaip tik vakar vidurnaktį užsidegiau cigaretę, o kad dūmai neruktu i kambari, atsiguliau ant grindu, galva visai prie krosnies. Gulejau ir rukiau, ziuredamas, kaip krosnis ryja cigaretes dumus. Ziurejau i krentancias i pelenus zarijas, lyg gulečiau vasarą prie ežero ir žiūrėčiau į žvaigždes. Žiūrėjau į pačią didžiausią žariją ir galvojau: "Aš- irgi žarija. Kvėpuoju deguonį. Ką tik iš liepsnos iškritusi žarija."