Kolūkis

Ir išsitraukęs Lenino raštus
      Aš lyg ir pamenu tą keistą dieną,
      Kai komunizmo vėjas atgrasus
      Į savo žabtus įstūmę ne vieną.

      Dabar paklydęs be šalies, be krašto,
      Kur gimęs aš, o kur tiktai gyvenęs,
      Net ligi šiol nežinąs savo rašto,
      Net ir nūdien kolūkyje pasenęs,

      Su komunistais šakėm šieną grūdęs
      Į tvarto Lietuvos išklerusius vartus...
      Šiandiena ne savam laike nubudęs
      Aš vėl prie pirkios pasėjau grūdus.