jausmų žara neperkandama
ilgos kojos ją veja
anapus užmaršties kalvos
ir ten saulė įkanda
padangės dvelksmas
supančioja
o pagreitis vis didėja
asfalto storis neišmatuojamas
grožio šaknelei ne kliūtis
skilimas jau prasidėjo
bet medis čia neužaugs
vėjo blaškymasis
ratu neaplenkia
šerdis siūbuoja
kodėl aš augu?