30 sidabrinių

    Jis žinojo, kad, jei iki vakaro Mustafa neatgaus skolos, bus problemų. Galbūt, net sulaužytos rankos ar nupjauto piršto pavidalu. Niekad nesigailėjo dėl to, ką padarė ir ko ne, tokiais atvejais sakydavo sau, kad, ieškant išeities iš keblios situacijos, yra gera proga pajudinti smegenis. Ir dabar mintimis nespardė sau užpakalio už tai, kad sėdo žaisti prie vieno stalo su Mustafa, nors ne kartą buvo girdėjęs, kad arabas - sukčius ir perėjūnas. 4 sidabriniai - ne tokia jau didelė suma, tačiau artimų draugų, galinčių paskolinti, jis neturėjo, o visą dieną turguje tampant dėžes tiek pinigų neuždirbsi.
    Be to, visai pasiuto Sara. Paskutinį kartą (oo, tai buvo bene prieš dvi savaites!) ji pareiškė, kad į skolą nebeduos. Ir jei jis neatsiskaitys už anksčiau suteiktas paslaugas, turės pasiieškoti kitos moters. Žiauru! Kainos per paskutinį pusmetį tiek sukilo, kad už tuos pinigus, kuriuos pagal jų labai seną susitarimą jis mokėdavo Sarai už visą naktį (gerai, kad kažkada jai padėjo!), dabar net su prie turgaus besitrinančiomis purvinomis šliundromis pusvalandžiui nebeužtektų.

***

    Paprašė 30. Atsiskaitė su Mustafa, nupirko Sarai auskarus ir sumokėjo jai dar už du mėnesius į priekį - laikai neramūs, nežinia, ar veidmainė basakojė Sėkmė vieną dieną nuo jo nenusigręš.
    Judas Iskariotas nebuvo gobšus žmogus. Likusius 16 sidabrinių jis išdalino vargšams.