:::::

maži balti
vorai
tavo akiduobėse
tinklus sudeginę
pievom į
miegančias marias
kaip piligrimai
per tavo nykstančius
plaukus
kur išprotėję
dievai
mus sapnuoja

ir tavo delnuose
lyg vandenynuose
paukščiai
laumėms po
kojomis
žvaigždynus
peri

kai išeisiu
juk nupinsi man
žydinčių liepų
vainiką
tu klausei

juk tu matai
kaip alkanas mūsų
ruduo
medžių viršūnėse
paslepia
tylą

pavirsti
mažais
vorais
ir
išeiti

nupinsiu