Suveltos jūros garbanos
apraizgo tilto kairę koją,
žuvėdra lietų baido
ir šaukia burei,
prie dangaus kraštelio
švelniai prisiglaudusiai:
„sugrįšk, kol laukia! “
Aprasoję debesys
lyg piligrimai prie
šventovės parimę,
o vėjas siaučia plaukuose,
ilgesį sklaidyt mėgina.
Garbanos tos jūros visai smagiai turėtų ir maloniai atrodyti, gražiai čia nuskamba, o va dar gražu tas ilgesio sklaidymas iš plaukų, o visa kita kažkur lyg ir girdėta matyta. :)
Vaizdas gan paprastas. Tema senesnė už pasaulį. bet pasirinkta technika padaro eilėraštį visiškai priimtiną. Turiu mintį suveltas jūros garbanas, aprasojusius debesis. Taip pat kairę tilto koją (kairę, ne dešinę. į tai atkreipčiau ypatingą dėmesį. ne tik dėl to, kad kairė turi mažiau skiemenų nei dešinė. kairė (rytų)europietiškoj sąmonėj turi neigiamų konotacijų).
Taip. Prastai veikia žuvėdros. Ir šūksnis „sugrįšk, kol laukia! “. Nors eilėraštyje Lietų baidančios žuvėdros ir ilgesį sklaidyt mėginąs vėjas susišaukia gan harmoningai. Harmonija yra bendras šių eilių privalumas. Harmonijos gilumas- čia jau kitas reikalas.
o man pasikartojimas tik sustiprintų nuotaiką, velėjamų jūros ir galvos velenos - meninė priemonė. gailuma, kad pataisyta jau. :)
vis tiek aišq, kiek. ;)
p.s. ak, juk "sugrįŽk". :p
Ir vis dėlto detalės daro tekstą tokį žavų ir paslankų skaitytojui. Ne per daug, viskas saikingai, ir nėra kažkokio didelio manierizmo, viskas taip švelniai. Galbūt Rima teisi, norėtųs kitos šaknies. Šiaip pretenzijų neturiu, tikrai profesionaliai 'susuktas' darbelis, nėra jokių ašakų. 5