Rašiau eilėraščius,
Kada man buvo miela,
Žaidžiau tik žodžiais,
Nesvarbu, kas skaitė.
Bet jie-velniūkščiai-
Reikalauja sielos,
Tik kraujo parašą
Už pinigą įskaito.
Išaugo baugiai
Sąskaitose skaičiai.
Padenk, Dievuli,
Įrašus pelėsiu.
Už tai aukosiu
Sielą (nebeskaisčią)
Ir dar prisižadu:
Nutilsiu (Ar tesėsiu?)
Rims ontruos struofas nebluogs i šep orginalesnė ana yr, pėrmoujė patartiuo pataisytė, nes (melisa jau pasakė) pradi yr banaluoka. O tuoliau gan poike, tėkra yr verts daugiau, be tuo, ritmika yr nepagedusi, išlaikyta, gers eilieraštis. 3.
Man labai, nesuprantu visu jusu ,,literatūros specu,, jus kuo skaitot?,,Bet jie velniūkščiai reikalauja sielos,,jau ši eilutė yra ant tiek gili ,kad ties ja galima visam gyvenimui susimąstyt.Žinoma jei tą sielą turi.