"paliotali" ir gana

Link sekančio, bei paskutinio ryto.
Paklaikusios nakties gitaros
tarp tuščios taros palaipsniui nuvyto
šypsenos ir melancholiška “chandra”
užėmus pjedestalą  ėmė vadovauti
paskutinio butelio dalyboms.
Kad, ją kur velnias, nebesiriša kalba,
džiovinamos viešai pridergtos kelnės.
Ir dar vaiduokliai iš visų kampų,
ant mūsų, kažkodėl uzbekiškai vainoja.
Nepykit, vyrai, jau einu,
Šis rytas kvepia paranoja.