Vidurvasaris

Priskyniau jausmų purpurinių
Su žemuogėm atnešu saujoj,
Bežiūrint į tavo žydrynę
Sušvinta iš karto dvi saulės.

Ištrykšta nektaras tarp lūpų
Ir nuvarva aitriai į gelmę,
Mes vienas prieš kitą suklupę
Lengvai surakiname delnus.

O vasaros vidurio karštis
Sunokusiom uogom nudilgsi,
Miražas ore išretėjęs
Ir priesaika, kad neapvilsim.

Lengvutis lyg vynas vėjelis
Vilnija rausvais žemuogynais,
Saičiuojame jaudulio vertę
Kai laikas ir uogos svaigina.