sėkla grumstą palies –
plunksna želmeniu stos
tu valdai vandenis su volunge
esi vieno lizdo kūdikis lietaus
receptas gyvatiškais rašmenimis iššliaužiotas
šaligatvių pergamento knygoje
lynojant pagimdysi dar vieną žvaigždę
girtoms mėnulio akims
amžinybe paženklinta jo kaktos melodija
naivias variacijas įgavusi
gyvatės iš eilučių išsiraitė išmaldos
paukščiams duok
atleidę visiems kam buvo skolingi
jie elgetomis prišaukė dangaus kerštą
debesų žuvys prasilenkdamos trinasi
šonais erzelį skeldamos rudeniui
pritrūko geismo nekaltumo
ašaros ant stalo valgiu sukrito
moteriškumas su pavakare
tai jau aptarė – atsiduok
gamtos sužadintam
dvasiniam susijaudinimui –
išmaldos paukščiams duok