Nakties romantika

Naktis man žėrė saujelę vaikiškų ašarų,
Ir žvaigždžių melsvos pasakos
Pripildė prieglobsčio dvasios.
Mes supomės kaspinuose nakties kasų
Ir gėrėjomės ryto žaliais prašvitimais,
Tik kojos sumindė rasotus,
Apdainuotus saldžiai mėtų kvapo laivus.
Bučinys mano korės ant pragaro vartų,
O šešėliai gabeno karučiais aušras.
Netroškau, kad išnyktų arimo kvapai,
Kad nustotų virpėt paaugliškos kojos
Tik sūpavime vėtrų pradingo būtis

Tik J.