Rūkas – išplaukia mano su laivais,
Išnyksta horizonte, išsisklaido,
Ir ką tada aš pradedu regėti?
Ryškiai, aškiai: vaizdai vienas po kito keičias,
Kaip upėje viena tėkmės srovė, staiga pakeičia kitą.
Iškyla siluetai muzikos garsų ir širdį meiliai glosto,
O nuo paveikslų stebuklingos spalvų gamos ašara ištrykšta,
Juk tai kaip upės tekantis vanduo vis kitas ir vėl naujas, bet stop kadras.
Įstringa atminty, o pakartoti negali kiekvenąkart vis kitas
ir vėl naujas, bet stop kadras...
Danielius POmirties
2005 m. liepa 14 d.