Mirmantas perskaito istoriją apie Barmalėjų

Kregždute, kregždute,
čirkšteli žirklėmis mano užuolaidą
džirkt čik čikt
viražais vitražą rausvėjantį vakaro
virkdai, kirbini, tvirkini -
jis tau vaikų į posparnius prigrūda.

Palieka man parterį,
pati - į balkoną su partneriu
perinti savo pirmagimių.

Moliu akis man užlipdo,
kad nematyčiau, nenutaisyčiau
blogos kartais
ir nė nemirktelčiau -
kertę lengvai beužleisčiau.

Užleidžiu - pati teaugina,
lipina, sirpina, pražiodo ir rėkina.
Prašau tik, neleistų kakot ant langų -
(nereikia trąšų). Nesutinka.
Prilipdo lizdų ir vaikų mezoniną.
Zoologijos sodas už stiklo.

Net rankena tirpsta delne,
koks kregždynas, žvaigždynas, gėlynas,
nes pelargonijos žiedus išleido
iš molio vazonų balkonas
man stipriai primena Afriką
savo kvapu
ir žmogėdra dar piktas gyveno,
nemėgo vaikų,
bet mėgo paskrudintus.

Traška traškučiai
trakšt čakšt brakšt
su rožiniu limonadu.
Baisu. Kregždžių šitiek priviso,
lyg būtų Egiptas, net musių neliko.
Klaiku. Tarp šitiek mažučių vaikų.
Ir krosnis molinė. Šiurpu.

Visų jų per greitai neliko.

Ramu.  Nė džirkt
                        nė čikt
          nė mirkt.

Bet greitai čia įsikraustė termitai.