Belaukiant balto automobilio

Baltas automobilis leidžiasi nuo kalno
Lėtai..
Į mane smaigo peilius vaikai
Žiūri į kraujuojantį mane,
Užkasa
Po kiek laiko, nesuradę kito klouno,
Atkasa
Žiūri lyg į negyvėlį,
Vėl paslepia drėgname smėlyje
Lėtai..

Baltas automobilis leidžiasi nuo kalno
Lėtai..
Viduje emocijos žaidžia su manimi
Išsikasa duobutes savose širdyse
Pačios įšoka į kiekvienos savito pragaro liepsnas
Tavo naktiniai bučiniai seniai nublankę
Šiandien mane vėl svaigino Svetimos Tuščiavidurės Gražuolės dirbtinės glamonės
Lėtai..

Baltas stomobilis leidžiasi nuo kalno
Lėtai..
Sapnavau šiąnakt, jog esu savo paties klounas
Savo paties Baimė, Kančia, Liūdesys
Užkask;
Savo paties garuojanti Laimė, trumpalaikis Džiugesys, ir vienadienė Meilė
Pasilik;
Savo paties Savižudybė ilgai laukta
Pagaliau Ji čia
Atėjo pasislėpusi Tavyje
Lėtai..

Gaila, daugiau niekada netyrinėsiu Tavo kūno
Sunku palikti šias aistringas rankas
Bijau, bet yra žodis, mano sugalvotas, „reikia“
Liūdna – daugiau nebeskaičiuosiu žvaigždžių Tavo nugaroje
Kada nusisuksi, man išėjus ieškoti Kitos Tavęs
Baltas automobilis leidžiasi nuo kalno
Lėtai..
Aš žvelgiu į visas nublukusias žvaigždes
Tavo atsuktoje nugaroje vėl
Lėtai..