Priartėk
nors per gervės
sparno ilgį.
Ištiesiu baltą žodį
it lininį rankšluostį
į mudviejų
dar nenumintą
takelį-
už kurio posūkis,
gal dar siūbuojantis
beždžionių tiltas?
Nebijoki, mylimas,
nenukrisiu.
Priartėk
nors per vieną
bendrą mintį.
Prilaikysiu ją,
kad sulauktų
pirmųjų gaidžių.
Prikris į kišenes
mums indigo spalvos
žvaigždžių?
Ne, ne jų...