Šokis viena koja

Ir vėl mes susibėgom
Pažaisti žodžiais-
Lyg akvarelę emocijas palieti
Ir tik šviesiom spalvom,
Lyg pasišokti viena koja
Vis nuolat: garbinant
Tą dorąjį rytojų,
Kai morali jauna karta
Taip švelniai perims
Senolių išmintį
Ir neš ją neš- tik vis tolyn
Ir vis gilyn,
Į pačią tobulybės šerdį...

Lyg utopistai ar idealistai
Ant skęstančio „Medūzos plausto“
Patetiniais džiugiais balsais
Vis drebinom ozono plyšį...