vėsos plaukai draikosi už lango
jazmino kvapas per slenkstį žengia
tik vėjas
tas vėjas
vis gena ir gena
sapną aguonos pražydusios naktį
į vėjų koplyčią
kur sutelpa miestas
kur visas pasaulis
ne man pažadėtas
Žaviai. Tas jazminas man galvą susuko, mokate sugaudyti eilėraščio kvapą. Visas taip skalsiai susikaitė, be jokių trugdžių, tolygus. Vėjų koplyčia - nuostabus išmislas. Šiaip pastebėčiau paskutinę eilutę, bet perskaičiau kelis kartus - labai taikliai.