Kaktomuša su savo likimu. II dalis

ANTRAS VEIKSMAS

Uždara salė, iškilmingas pokylis. Beatričė su Andriumi apsupti minios geria šampaną. Andrių sveikina visi.

Pirmas:
Sveikiname
Su nuostabia knygos prezentacija
Nuostabios eilės
Neregėtas romantizmas
Realistiškai nutapytas
Ryškiomis spalvomis

Andrius:
Ačiū
Dėkingas turiu būti ir esu savo
Nuostabiai moteriai
Beatričei
(pabučiuoja)
(pašnibžda jai į ausį)
Bet tu patylėk

Beatričė:
Aš tyliu.

Andrius:
Nuostabiausias eilėraštis apie
Bundantį meilės jausmą pats pirmasis
... Laukiu kas rytą
Laukiu kas naktį
Pragydus gaidžiams
Leidžiantis saulei
Gyventi viltimi
Pasižadėjau....

Klausosi visi. Beatričė nueina. Prie baro.

Beatričė:
Prašau
Dviguba tekilos

Barmenas:
Jums tikrai yra ką švęsti
Nuostabus vyras
Ir dar kuriantis eiles

Beatričė:
Manote geriu iš laimės
Geriu kai pasijaučiu
Dulkėtas daiktas
Eksponatas
Bet ne žmogus

Barmenas:
Ką Jūs ponia juokaujate
Jums pavydėtų bet kuri kita
(paduoda stiklą)

Beatričė:
Aš sau nepavydžiu
(vienu mauku išgeria)

Pakartot

Barmenas:
Jūsų valia.
(įpila dar)

Girdisi plojimai vyro pusėje.

Beatričė:
Kokie kvailiai dar ploti nepavargo
Dar didesniam minkštapročiui
Kaip galima kurti moteriai
Kuri meilės kerams nepasiduoda

Prieina moteris puošni.

Trečia:
Sveika
Beatriče čia Tu?

Beatričė:
(bando atsiminti)
O kas Tu?
Mano vyro nauja meilužė..

Trečia:
Čia aš
Tavo antro kurso buvusi bendrakursė

Beatričė:
Ai
Pamenu vištų ten buvo daug
Tai kuri būsi Tu

Trečia:
Nutapiusi motiną su vaiku

Beatričė:
Tu...

Trečia:
Kur Tu dingai
Po to karto

Beatričė:
Kur dingau
Ištekėjau
Kaip ir visos vištos

Trečia:
Tu nei trupučio nepasikeitei
Nebandei kreiptis pas specialistus

Beatričė:
Jie mano gyvenimo taisyklių nežino
Jeigu pati pasiklydusi
Ką jie man pasakys

Trečia:
Tu myli savo vyrą
Dažnai matau nuotraukas žurnaluose
Televizijoj jūs šauniausia pora

Beatričė:
Kai pripranti vaidinti
Pati pradedi manyti, kad visa tai
Tiesa

Juk tu buvai už tyrą tiesą
Kuriai nepakanka drobės erdvės

O aš už laisvę

Laisvės nepardaviau

Paprasčiausiai atiduoti
Buvau priversta
Kad išgyvenčiau
Lietuje
Likusi be stogo

Barmene
Įpilkit dar
Gersi?

Trečia:
Ačiū ne

Beatričė:
Bijai nuvilti vyrą
Ar prisigėrusi
Pasakyti jam šlykščią teisybę

Trečia:
Nebijau
Nelošiu gyvenime iš visų
Reikia pasilikti juodai dienai nors
Menkutę viltį

Ar baigei studijas

Beatričė:
Kam reikalingos studijos
Kai visi piešiniai eksponuojami
Tik šiukšlyne
Dėstytojų gi vertinimai aukšti
Kaip juos pasiekti menkystai

Trečia:
Tu tikrai nuostabiai tapei
Paprasčiausiai
Buvo ne tas žmogus
Ne ta vieta
Ne tas laikas

Prieina Vyras nešinas mergaite.

Vyras:
(nusišypso)
Jūs draugės
Net nežinojau

Trečia:
Atsiprašau
Mano vyras-Jonas

Beatričė:
Beatrič..
Jūs tikriausiai iki pykinimo
Laimingi

Trečia:
Jis psichologas
Gal galėtum užsukti pas jį pakalbėti
Tau reikia spręsti problemas
Ar nesupyksi mielasis
Nauja kliente

Vyras:
Žinoma ne
Skęstančių gelbėjimas
Mano darbas
Štai vizitinė (ištraukia iš švarko)
Iki malonaus
Mums laikas
(paima moterį už parankės ir nusiveda)

Trečia:
Na buvo malonu
Iki malonaus
Negerk per daug         

Beatričė:
Ne tau įsakinėti
Pabandyk pati ir pamatysi
Na iki bėkite
Mylėtis kol neišaušo rytas
Dar išblės geismas
(juokiasi)

Išaušta rytas.

Andrius:
Kodėl elgiesi kaip kiaulė
Jei nesusitvarkai
Tai nors nepurvinki manęs

Beatričė:
(pabudusi kaip pamėklė)
Toks jau baltas esi
Tik užkabint sparnelius ir išskrisi
Su savo eilėmis į dausas

Andrius:
Kodėl Tu mane taip niekini
Kankini

Beatričė:
Neatitinku Mūzai iškeltų reikalavimų
Aš Tau nieko nežadėjau

Andrius:
(sėdėdamas ant lovos krašto pravirksta užsidengęs veidą)
Nors trupinėlio atjautos
Neprašau jau meilės

Beatričė:
Meilės aš Tau ir nežadėjau
Sakiau vestis mane nuo visų ir nuo savęs
Išvedei į dar didesnę minią
Kas dabar turi mane išvesti

Gyvenome laimingai be tų prožektorinių lempų
Gėlių
Moterų
Pigių alergiją keliančių
Kvepalų

Gyvenome laimingi kalnuose
Tu rašei
Aš tapiau
Majui užteko mūsų meilės

Kodėl grįžom

Parodyti kitiems ką  padarėm

Aš nieko
Visa nepraėjo griežtų reikalavimų
Sudeginau

O Tu šventei pergalę

Laimėjai

Ji-tavo
Tavo džiaugsmas
Tavo meilė
Tavo svajonė

Kas aš?

Laisva styga sutrūkusi
Nesuskambusi švelniu garsu

Tu pamiršai mane
Lyg apakęs gaudai sau tuščios garbės
Sijonų jau nepralenki

Moterys gražios
Gražios protingos
Meilios
Tarsi katės aplink kaklą pinasi
Neapdraskys

Andrius:
Tu nepasiduok
Bandyk dar kartą
Tapyk
Tu gali
Tu gali
Įrodyti pasauliui
Kad esi
Neuždaryk savęs pilkame
Savo egoistiniame pasaulyje

Brangioji
Nesmerk manęs
Aš palaidūnas
Klaupiuosi Tau ant kelių
Myliu Tave
Tu žiauri
Tu kandžiojiesi
Tu kumščiais mane sugrąžini į tikrovę
Ji viena
Tokia pati
Pilka
Banali

Pabūkim dar mėnesį gimtajam
Vilniuj
Vėliau galėsim
Vėl traukti kartu į šiaurę

Beatričė:
Gerai
Pripratusi kentėti
Pakentėsiu.

Psichologo kabinetas.
Įeina Beatričė.

Vyras:
Sveika
Nesitikėjau Tave pamatyti savo kabinete
Maniau neprisiminsi

Beatričė:
Kaip galima pamiršti
Nuo ko gydai moteris
Pats niekindamas jų kūnus

Vyras:
Apie ką tu

Beatričė:
Vyrai visuomet pamiršta
Savo žygius
Prisimena savo trofėjus
Ar nepameni parko glūdumos
Mano riksmo
Mano veido gal net nematei
Moters veidas nieko nereiškia
Jį galima daužyti daužyti
Ir pasiimti viską
Visa
Ką kitą kas reikalingiau
Už viską
Patenkinti šlykščią aistrą

Vyras:
Nesuprantu Tavęs
Apie ką Tu čia kalbi

Beatričė:
Kai prabyli tiesiai
Visi apsimeta tupi

Tai gydytojau kaip gydysi mano žaizdą

Viena sugijo
Liko kita kurios gal ir dabar neregi

Vyras:
              (susimuisto)
Ponia Jus apsipažinote
Suklydote
Tačiau atsisėskite ramiai į krėslą
Pakalbėsim
Kas vyko
Kaip jaučiatės

Beatričė:
Taip ramiai
Sėdėti nemoka mano išdidumas
Sumaitota širdis
Gal gydytojau
Drįsite dar gydyti mane
Pats suluošinęs
(išsitraukia pistoletą)

nuspaust mygtuką
ir rodos viskas baigta

oi juokinga
kalbėti dvikovoje
Mickevičiaus eilėmis

Vyras:
Ką Jūs darote ponia
Jums ne visi namie

Beatričė:
Man visi namie
Tačiau aš palikau namus
Tylėdama
Širdimi verkdama
Nekęsdama
Gyvenimo, kurio spalvų
Pasirinkti teisės neturiu
Jūs sužalojot mano menišką sielą
Ką dar galiu prarast šventesnio
Už šviesias pasaulio spalvas

Tapau tik juodas moteris
Juoda širdies kančia vis grįžta

Kur bus pabaiga visko

Pasakyk
Mielasis vyre
Ar tavo moteris laiminga turėdama
Glėbį niekšą
Ar tu prievartausi dukterį
Kai užuosi pirmą jos kraują

Vyras:
Šauk jei nuo to palengvės
Tai praeitis

Beatričė:
Praeitis nemirtinga
Kaip tapytas kūrinys amžinas
Atmintyje tūnos

Vyras:
Šauk

Beatričė:
Ne
Teisybę gina tavo žmona
Aš laisva
Mano laisvė neparduota
Ir antrą kartą aš jos neatiduosiu
Ji jau atiduota

Būk laimingas

Neliesk dukters
Ji vaikas
Palik jos pilkame gyvenime
Nors kelias šviesias spalvas

Išeina iš kabineto.

Grįžta Beatričė girta namo.

Andrius:
Negaliu matyti kaip Tu krenti į bedugnę
Negi mano idealai gali būt žemiau manęs

Beatričė:
O kas Tau sakė kad esi aukščiau manęs
Gal kad dažniau žmonės ploja Tau
Gal kad gėlių daugiau gauni nei aš
Gal kad knygos krauna honorarus
Kuriuos šauniuose viešnamiuose išleidi
Gražiausių kekšių malonumai-įstatymas
Jos aukščiau Tavęs
Gal nori pažvelgti nuotraukas gražiausias
Kur graibstai gašliausios moters kūną

Andrius:
(trenkia į veidą)
Gana
Pakanka
Aš vyras
Aš galiu

Beatričė:
Ką gali
Ką gali padaryti
Daužyti mane lyg šliundrą
Už maistą
Rūbus
Brangius papuošalus
Pirktus televizijos reklaminiam klipui

Ką padovanojai man narcize
Ar paklausei kuo aš gyvenu
Kam gyvenu
Kuo alsuoju kasdien

Gali reklamuoti mūsų žavų aktorių duetą
Tu jį sukūrei
Tai ne mano kūrinys
Jei nori gali visą jį ir pasiimti
Tuščia tos garbės
Šviesių spalvų nesitikėk
Jų neliko
Smogti lengva
O kaip atšaukti skausmą patirtą per sekundę

Išeina.
Lietui lyjant.
Beatričė (vedina vaiku):
... pastumk į vandenį vakarykštę muziką
lai grimzta dugnan graudi gaida
nuosprendį paskelbtą pasidalinę kartu nurykim...

Kaip gera kai aš turiu menkutę viltį
Menkutį žiburėlį tolumoje

Kas beatsitiktų ne viena
Mano kūdikis-mano vaikas
Mano gražiausias kūrinys
Šviesiomis mėlynomis akimis

Aš mylėsiu Tave
(glaudžia prie krūtinės vaikutį)
Nors nieko niekad nemylėjau

Mūsų drobėje būsim mudu abu
Kursime pasaulį iš naujų raidžių

Negalima gyventi dėl kitų

Reikia kvėpuoti savo gyvenimu
Man skirtu oru
Ištvertas skausmas išblės

Moterį supanti rausva aušra prašvis...
Ačiū gyvenimui už visas spalvas ir tuščias dėmes

EPILOGAS

Beatričės laiškas skaitomas Andriaus prieš veidrodį:

....... Ačiū už nuostabias akimirkas, kurias praleidome kartu. Ačiū už laikiną skausmą, pa-skatinusį viską keisti. Moteris privalo būti protinga ir tikėti savo aušra. Neieškok mūsų-mes laisvi. O Tu gali kurkis sau rožinį pasaulį be mūsų. Mūsų šešėlis Tavęs neblaš-kys... Tu nenupirkai mano laisvės.

                                                      Niekada nebuvusi Tavo Beatričė su Majumi

                                        Ačiū už sūnų. Jį vienintelį išsinešu iš dešimties metų pragyventų kartu....

Andrius:
Jis mano sūnus
Negali būti su ta beprote
Kokiu žmogumi ji jį užaugins
Laukiniu

Pasikeitęs Andriaus balsas:
Tikru
Tiktai tikru
Tikėk manim
Tu daug ką gali
Bet sukurti tikrovės tikros
Ne

Ji moteris
Ji gali

Andrius:
Ne ...

Šauksmas. Šūvis.

Beatričės paroda. Gėles įteikiantis vyras su berniuku.

                                             
Autorė: Rasa Kuodytė-Kazielienė