Veria per adatos
mažą skylutę,
mazgelį riša,
ado vis ado
skliautą žvaigždėtą,
kol prieš pat rytą
rytuos raudoniu
sapnas ištirpsta.
Vėl nakčiai stojus -
vąšeliais kabina,
neria kometai
uodegą raibą.
- - -
Dar kitą naktį
megs mėnesieną -
taką per ežerą
ir visą jūrą
sapnui atplaukti
ir iš mėnulio.