Žemuogėlė

Po žaliu lapeliu
Žemuogėlė augo,
Nuo šiltos saulutės
Pamažu ji raudo.

Rasos skruostus prausė,
Vėjas ją sūpavo,
O kaimynas žiogas
Daineles smuikavo.

Visos jos sesutės
Jau kada surastos –
Tik ji paskutinė
Ant šakelės blaškos.

Gal, kad ji vėlyva
Niekas neberanda.
Negi reiks pražūti
Viltį ji praranda.

Tik, staiga, ji girdi –
Vaikiškas balselis.
- Paklausyk, mamyte,
Aš radau uogelę.

Pačią paskutinę,
Pačią raudoniausią,
Tarp žolynų pievoj
Ji pati gražiausia.