Į dienoraštį R.S.

Tave nuolatos supo moterys
Iš žodžių teisingų iš savo tikėjimo
Statei stiklinius laimės tiltus, taisei jų likimą

Jos ateidavo iš nežinios ir kaip paukščiai skrido į nežinią
Skersai išilgai, tarsi kamuolio siūlai vyniojosi jų pavargę gyvenimai
Per tave, pro tave, tu buvai vis ten pat
Iš jų lino kaip ubagas vydamas virvę

Grasi tavo vienatvė