apie ilgesį

Tas butas
už trijų šimtų kilometrų
ir šviesmečių
An-tark-ti-doj

(nejau?)

To koridoriaus linoleumas
siūbuoja
šlepetėms žaidžiant
gaudynių

O šiame
nieko nevyksta
ir niekas nežaidžia.
Sėdžiu ant stogo
rankom įsikibus
į aukštą namo kaktą

ir tyliu.

Šiame bute
neliko vietos mėtų arbatai
rankogalių asimetrijai
ir pusryčiams lovoje

Tik ten-
An-tark-ti-doj

Pingvinams
lengva gyventi
ir žaisti gaudynių

šlepetėmis
mėtom iškvėpintais snapais
kur visada lygiosios
kur nėra 1: 0
kur namai - tik nameliai
ir nerauko savo mažyčių kaktų.

Sėdžiu savam žemyne
bet jaučiuos nesava
ir neapkenčiu mėtų
nes vėjas
neša ir neša jų kvapą
ir laiškus
iš Antarktidos.