Liuka

Kai grįžo Liukos mama, Liuka virtuvėje plovė indus. Ji jau dėliojo iššluostytas lėkštes spintelėje, kai su trenksmu nusiavusi aukštakulnius jos mama įžengė į virtuvę.
- Tėtis jau išėjo į tą susitikimą. Laimis išėjo pas draugą išbandyt kažkokio naujo žaidimo. O Rosi paskambino Anita ir ji išlėkė aptarti kažkokio pasisėdėjimo ar berno. Nežinau kada kuris nors iš jų griš. – Liuka aiškino mamai kur yra kiti šeimynykščiai ir tuo pat metu mikrobangėje šildė lazaniją. – O kaip tavo diena darbe? – paklausė padėjusi lėkštę priešais mamą.
- Paruošėme naują sutartį. Dieve, kaip nusivariau! Kol viską su visais suderinom... – mama paėmė šakutę ir įsidėjo gabaliuką lazanijos į burną. – M, visai nieko. Gal gali paruošt man vonią? Iki spektaklio liko tik trys valandos, o kaip jau sakiau, esu nusivariusi.
- Gerai, mama.

Liuka nuėjo į vonios kambarį ir pradėjo leisti vandenį. Tuomet spintelėje ėmė ieškoti atpalaiduojančių vonios putų. Radusi levandų kvapo, uždarė spintelės dureles ir pažvelgė į savo veido atspindį veidrodyje. Patinimas jau baigia praeiti. Šiandien ji negali verkti, šiandien jau nebegalima. Tikrai pakanka, kad visą dieną turėjo praleisti namie, nes buvo panaši į kinę. „Įdomu, kas nors mano, kad aš graži ar ne. Tikriausiai ne. Kaip sako mama, aš tikra pabaisa. “
Netrukus vonia jau buvo paruošta.

Liuka grįžo į virtuvę. Mama jau buvo baigusi valgyti ir gėrė kavą.
- Vonia jau paruošta. Aš suplausiu indus.
- Mhm, - regis, jos mamai nelabai rūpėjo ką Liuka darys.
- Ir... – nedrąsiai pradėjo Liuka, - gal gali duoti pinigų? Reikia nueiti į parduotuvę, šaldytuvas beveik tuščias. O... O aš norėčiau šįvakar iškepti pyragą...
- Prieik, - kai Liuka priėjo prie mamos, ši stipriai suspaudė jos smakrą ir pasukiojo įdėmiai apžiūrėdama Liukos veidą, - Gerai, galėsi nueiti. Jau primeni žmogų, nebegąsdinsi taip kitų žmonių. – tuomet paleido smakrą ir baigė gerti kavą.
Kai Liuka vėl ėmė plauti indus, jos mama ant stalo padėjo porą banknotų.
- Nusipirk sau šokolado, sakai, kad tau padeda. – ir užlipo į antrą aukštą maudytis.

Liuka stipriai šveitė lėkštę, nors ten ir nebuvo ką šveisti ir tyliai kartojo:
- Man negalima verkti, man negalima verkti...
Vis tiek netrukus jai prireikė nosinaitės