yrant

keturpėsčias stingulys
verbuoja nuovargį

kiek dar
kiek dar
kiek dar
nešiosiu ant kupros
suirusių orbitų kevalus

tau kiek metų buvo, sakyk,
kai prdėjai siūbuot mano protą
lyg seno kareivio surdutą

ant šakos
ant šakos
ant šakos
boluoja jo skylės dangų
ir nebereikia užlaužtų naktų nekalbumo

alogiškas absurdo
triumas
organizuoja
dar vieną dugno
blizgėjimą vilčiai marinti

tu versmė
tu versmė
tu versmė
užkalbėjimas
mano paširdžiuos
grabinėjąs ozono skylę