trūksta

lydausi
vaškinėm ašarom
rankas aplašinu
ir sieloj nutrūkusią stygą
protas
išsiderinęs
fortepijonas
išklydęs iš kelio
ištęstas laikas
varva nuo skruostų
lupas lyg nusvilusi oda
pamiršti bandau
tavo kandančius bučinius
drėgną slystelėjimą
pašiurpusia oda
pamiršti bandau tavo balsą
banguojantį
ir tįstantį
tarsi karamelė
nušliaužiantį į mane
skausmas nerodo akių
jos išverktos
tavo rankų
man trūksta
šį vakar