Kas ten vis verkia, paradoksu keikdamas gyvenimą.
Malonūs žmonės tie, kas savo prakaitu nesikiša į svetimo
purentą dirvą, kurioje ieškot išganymo,
Tiktai pačiam artojui skirta.
-Ša kekše. Neberypauk čia pražergtom kojom.
Tie sentimentai menantis skaistybę tokie pigus.
Aš užmokėjau už naktigonę, tad jojam
Į tavo Zanavykus, kol aušra užmigus.