O, graužatie, be vargo nuginkluojanti tuos palaimingus šypsnius,
Visatos sutvėrimo baime, mylimoji,
Žvelgi be gailesčio akių tamsiųjų liūnan,
O pasipriešint - negali, nes tavo pirštai apsiviję
Užspaudė gyslomis sruvenančią esybę..
Užspaudė gyslomis sruvenančią esybę
Kaskart ragaujama dvasia tavoji,
Paskendusi mirties kvapų galybėj
Atgulti nežadi visai
O, graužatie, be vargo nuginkluojanti tuos palaimingus šypsnius..