Ėjai ir praėjei

Baltų astrų glėbiu nešina,
Juodu sijonu iki blauzdų,
Viena.
Kaip velnio nuotaka,
Kaip Jurga parduota
Ėjai – atrodė lyg basa...
Žioravo vakaro šešėliuos
Balti žiedai pamėlę,
Ėjai ir praėjai.
Išplaukę rados šviesos,
Debesyse – gaisai.
Žali šešėliai gaudė
Iš glėbio žiedlapius
Ant šalto kelio smėlio.
Nesisukai.
Namai begėdžiai nepasitraukė.
Šmėžavo baltos gėlės,
Sudėtos... paprastai,
Ir juodos dėmės...
Ėjai ir praėjei.
Sušalę šildėsi varnėnai,
Sutemose – namai.
Artėjo vėl šešėliai,
Atrodė – taip lėtai.