Apie neatsakomybę

Miltuotais delnais
Lipdai mūsų stilingus vaikus
Be idėjos, iš dyko buvimo,
Palikdamas kuo aštresnius kampus,
Klijuoji jiems pėdas,
Vingiuoji delnuos gilias linijas.

Ramūs jie kaip avelės,
Kaip žuvys nebylūs,
Niekuomet nesiskundžia
Per lipniomis, grubiomis
Tėvo rankomis,
Per sodriu abejingumu.

Surikiuoti lentynoje
Spokso priekaištingai tuščiomis
Tavo tuštybės atspindžio akimis,
O tu – be didelio įkvėpimo
Vis karpai iš kartoninio popieriaus
Veidus be bruožų.

Vien dėl grožio segi į apykakles
Boružes ir kolorado vabalus,
Kurie vieną rytą išbarsto taškus
Ir juodai baltomis linijomis
Nutiesia aštrius geležinkelius.