Jaučiu...

Brendu per pievą pilną vasaros žiedų, saulė savo spindulių gijomis glosto mano širdutę... Jaučiu švelnų paukščių čiulbėjimą ir gėlių dvelksmą... Einu, brendu, skrendu... Jaučiu Tave, jaučiu Tave savo širdyje… Gaila, kad Tavo šypsenos nėra šalia… Tu toli, tačiau savo siela aš jaučiu Tavo žodžius ir mintis. Tu niekad ir nebūsi arti… Bet mano širdutėje užimsi ypatingą  vietą… Ten liksi amžinai… Mano amžinas sielos draugas… Aš Tavim tikiu Tu tiki manim ir taip liks visada, iki tol kol abu nuspręsim žengti žingsnį nuo bedugnės krašto…

*žmogučiui privertusiam mano sielą nusišypsoti…