Mano dienos - pilkos ir vienodos...

Mano dienos - pilkos ir vienodos,
Gyvenu tiktai rungtynių rezultatais.
Man svarbu tik kiek taškų pirmaujam prieš varžovus
Ir ar liko daug nenuvažiuotų ratų.

Gyvenu nuo vėliavos iki sirenos
Ir nuo ginčo, lig užgęsta šviesoforo šviesos -
Juk svarbu, kad viską užfiksuotų protokolai
Ir kad lyderis jau kerta paskutinę tiesiąją. -

Nuo dėjimo ligi paskutinio tritaškio,
Nuo minutės pertraukėlės iki bloko
Ir nuo puikiai atlikto lenkimo
Iki pirmo trumpo sustojimo boksuose.

Kada paskutinį ratą suka čempionas
Raudona tiffozi jūra džiaugiasi sekmadienį
Ir kai mylima komanda nugali varžovus
Žalias džiaugsmas liejas ketvirtadienį.

Ir tada iš džiaugsmo šoka nugalėtojai,
Ir tada jie pergalingai iškelia rankas.
Ir turbūt jau niekada nebūna šitaip gera
Man ir tau, ir mums visiems... Na, bent kol kas

Juk gyvename nuo ketvirtadienio iki sekmadienio
Ir nuo vėliavos iki sirenos, o ir dar toliau...
Argi mano dienos nespalvotos?
Ir už pergalę ar gali būt kas nors geriau?