blaškosi
amžinybė
lietaus košmaruose
trokštanti nusižengti
rytui
atverti paslaptį
mūsų
išsekusiems žvilgsniams
elgetauti ties horizonto
juosta ir išvargus
užmigti
sudrumstoj tiesoj
*****
eteryje
gyvena poezija ir netektys
laikas užkimšo parą
ėmė blukti nukritusi žvaigždė
*****
laiškanešys per savo
išeigines dienas leidžia
uždirbtus pinigus prie
tvirto virtuvės stalo
ant lango
užlipęs vėjo šešėlis
rausiasi po svetimas mintis
alėjos gyvena
savo tyla