Išmylavai, vienatve,
tu mane.
Žalsvai suspindo
akys ne katės-
tavo.
Kiek kainuoja laimė,
Kai esi vieniša?
Paleidau šypseną
Kaip kanarėlę-
Sugauna paštininkė-
Įduoda laikraštį.
O ten:
Žemės drebėjimas,
Karas, infliacija,
Cunami...
Sukasi dienos
Kaip malūno sparnai
Prieš vėją, pavėjui
Ant bangolaužio,
Šalia bažnyčios
Be kryžiaus
Su gaideliu
ant smaigalio.
Protestantų žemė.
Plaukia jūrmylės
Skrybėlių pro mane.
Vienatve, ar užvilksi man
Baltas pirštines,
Vietoj juodų darbinių?
Išmylavai mane,
Nenori paleisti?
Pažadėk nedaug, -
Tik tiek kiek verta
Laisvės sekundė
deimantinė.
cunamai - žodyne! (ne cunamiai - kaip paprastai visi sako, bet gal žodyne klaida ?) Japoniškai mes nerašome, tad sulietuvinti ko gero būtų teisingiau. 4.
Eiliaus vėjelis ne tik malūno sparnus suka. Vienatvės jausmas dvelkia švelnumu per visą eilių, be verkšlenimo. Tik gal apseit be ‘Protestant žemė’ - nereikalingas paaiškinimas. Puikus kūrinys. :))
Mielieji, kurie ieškote nuoseklumo ir nerandate.
Ryšys yra tik reikia giliai įsiskaityti. Paviršutiniškas žvilgsnis- nėra objektyvus.
bažnyčia su gaideliu- tai protestantų tikėjimo simbolis. Taip pat žmonės su skrybėlėm- tai einantys iš protestantų bažnyčios žmonės.
Tai mano vienatvės akys Olanduose ;-)
Karas, infliacija,
Cunami... ///Baltas pirštines,
Vietoj juodų darbinių?///ryškus kontrasto paralelizmas///taip pat kelių centrinių ir epicentrinių idėjų apyvaizda - apvaizda.
O stipriausios vietos///Sukasi dienos
Kaip malūno sparnai
Prieš vėją, pavėjui
Ant bangolaužio,
Šalia bažnyčios
Be kryžiaus
Su gaideliu
ant smaigalio. 5