Geltonas

Vėl žiūriu pro langą.
Stiklas – kaip visuomet –
Nešvarus ir dulkėtas.
Aplinkui pilkšva, balsva:
Balkšvi namai,
Baltu sniegu nuklota žemė,
Pilki belapiai medžiai,
O jis – toks ryškiai geltonas
Tarp dviejų pilkų automobilių.
Vis traukia mano žvilgsnį.
Ir jau nebepastebiu,
Rods, nebeperšviečiamo stiklo.