Miesto etiketė

„Brokuotos mūsų iliuzijos, Birut, “- kalbėjau jai ankstyvą gegužės rytą. Aplinkui gyveno žmonės. Klupėjo, sėdėjo, gulėjo, kartais kliedėjo... Brokas, Birut, brokas. Švytėte švytėjo nešvarios gatvių vaikių šypsenos. Graži laimės iliuzija. Bet ir vėl brokas. Išplėšyti knygų puslapiai, pasibaigusios galiojimo datos rėkte rėkė: „Mes esame brokas!“ Termiškai apdorotos idėjos nebetilpo šiukšlių konteineriuose. Galiojimas ilgas, bet skonis nekoks – brokas. Radijo stotys transliavo roką. Sulūžęs radijas spiegė. Brokas, brokas, brokas! Brokas jūsų ausims. Tamsūs lietaus ir išmetamųjų dujų debesys kaupėsi virš purvino brokuoto miesto, o žmonės skubėjo į darbus. Gaminti Broko. Sustok! Brokuotos tavo iliuzijos, Birut... Pamiršk. Apsidairyk aplinkui. Pajusk. Mane. Saulėlydį. Jūrą. Kopas. Gamta nemoka kurti broko.