Va kartais taip
Taip pat
Kaip visada
Po vieną
Mažą kąsnį
Ir pirmą
Antrą
Trečią
Suragėjusį
Raumeningo
Kūno sluoksnį
Atkandam, lupam
Ne mes vieni
Bet dar draugų
Senų, naujų
Eilė be pabaigos...
Kiekvienas kiekvienam
Nei šypsenos
Nei meilės
Neskolins ir nedovanos
Tik dar po
Vieną trupinį
Atims, išplėš
Spalvotos laimės
Trapų, slidų
Kaskart pradingstntį
Tarp sluoksnių
Suragėjusių