nekaskit šulinio įsikandę viens kitam į kojas

ant mažo, kaip jausmo
auga šnabždantis rytas
palaistysiu arbatos kvapniaisias aliejais
cukraus nereikia šį kartą
Salvadoras šypsos kaip lelija
pamylėjo jis avangardą
o aš  nutylėjau tave

perskaito gerklę cigaretės dūmas
kas per švelnumas, kas per švelnumas,
jau nebebus taip jauku, Salomėja,
tavo akytės mažėja, mažėja
ir tampa ryžiais išvirtais šį rytą
o po tą rytą aš
užmigau
tau nepabudus.
kanafantomogazė,
ačiū tau.