tas jausmas kiekviename posme vis kitoks. visas nuotaikas praeina, kol pasibaigia džiaugsmu ar laime.
ir vis dėlto, pastabų turiu. 1. toks eilėraštis galėtų formuoti suvokimą (netiesiogiai), kad jausmą galima nusipirkti; 2. ir senas ir jaunas turi jausmus. todėl [jūsų žodžiai apie "seną žmogų, kuris sakosi, kad jam yra per senas" taip pat galėtų formuoti šiokį tokį vaiko požiūrį į seną žmogų. o juk seno jausmingumas ir vaiko jausmingumas yra labai skirtingi. vaikas labiau materialiame pasaulyje gyvena, senesnis dažniau į dvasinius dalykus linksta (gal todėl jis to sapno ir nepirko toj parduotuvėje, nes žinojo, koks materialus jis),] tai ir vėl klampynė minties gaunasi.
vaikams reikia aiškumo. jie juk viską supranta kaip girdi ir mato. jiems daug ką reikia aiškinti. todėl manau, kad tekstas nėra visai tinkamas. žavus tiktai tuo, kad ganėtinai primityvus ir lengvai skaitomas. kaip eilėraščiui vaikams - sakau - ne.