Ydos ir miestas III (mizanscena)

Baumkucheno receptas: 50 kiaušinių, 1250 g sviesto, 1250 g miltų, 800 g cukraus, 10 g citrinų esencijos, 6 stiklinės 20 procentų riebumo grietinėlės, 100 g konjako. Visko galima dvigubinti. Grietinėlė gali būti dar riebesnė.

  ***

Virtuvėje. Priešais stalą sėdžiu aš, kitoje stalo pusėje ji.

Jos vardas Žana, pavardė Celujeva. Žana avi juodomis suplyšusiomis pėdkelnėmis, geriausiai būtų jei kaproninėmis; dėvi kokią nors ryškią suknutę. Makiažas – „nubėgęs tušas“, manikiūras-pedikiūras – apkramtyti, perlamutru lakuoti nagai. Tipinė nepavykusios fatališkos natūros iliustracija.

Aš. Vardas Adalbertas, pavardė Nereikia (tikrieji duomenys nežinomi). Apranga, puošianti fizinės kultūros požiūriu menkavertį kūną – žalzgani berankoviai apatiniai marškinėliai ir smulkiai gėlėtos, erdvios vyriškos kelnaitės, būdingu geltesiu klyno srityje.

Ant stalo, tarp manęs ir Žanos, apvalgyto 24 žiedų baumkucheno muliažas ir mėlynkriaunis, gan aštriai išgaląstas virtuvinis peilis.

Kol režisieriaus genialumo dėka žiūrovai sustingę stebi ceratine staltiese lakstančias namines skruzdėles nuskamba tokie tekstai:

Aš (abejingai):
Žinai, tas baumkuchenas primena nežadėtą pažadą aplankyti Gaudžio Šventosios Šeimos bažnyčią Katalonijoje.

Ji (Žana):
Ne, man labiau cukruotą Kristaus kančios vainiką.

Aš (suirzusiu tonu):
Tik nepradėk…

Ji (abejingai):
Pats pradėjai. Baumkuchenas kaip ir visi. Nieko jis neprimena.

Tuo pat metu mudviejų dešiniosios rankos žaibiškai pakyla mėlynkriaunio peilio link. Žiūrovų dėmesys akimirksniu pozicionuojamas į rankas. Mano mintyse prabėga mudviejų su Žana susipažinimo scenos. Tada mes patraukėme vienas kitą valiūkiškai vagiliaudami baumkucheną nuo jos draugės vestuvinių vaišių stalo. Žanos akyse taip pat kažkas atsispindi. Kas nors mažiau valiūkiško.

Kas pirmas pastvers peilį? Apie tai sužinosite kitoje mizanscenoje.