per daug nesistengsiu, per daug nerašysiu
upėn įbridęs, aguonas raiškysiu
savo veidą nuplausiu tavaisiais delnais
jau nebelauksiu, nepasikeis
nei jūsų kojos, nei jūsų rankos
nei tas apgamas ant tavo žando
nėra makabrų- reiškia nėra eilių
prie dešros, prie teatro, prie kapinių
gimėt, gyvenat, balsuojat, gerai.
taip ir užaugsim kaip apgamai.
"menas dėl meno", kvepia pelėsiais
bet gal geriau aš vėl patylėsiu.
aš jau gal tyliu, gal jau tyliu, nė žodžio, nei kablelio,
nei eilių,
juokas tik
ima kažko nežinau
gal
jau pamečiau rimą
ar ritmą.
gal norit ikrų
o gal jūs vegetarai?
juokauj vaikai kaip husarai
man Cocacolos, tik ne arbatos
nes nuo arbatos pasidarau kaip čiabatas.
kaip liūdesys suspaudžia upę
ir veržiasi iš krantų krauju,
taip aš mažyčiais patyliukais
šypsausi ir tyliu.
net nežinau. rašybos klaidų yra. tai pirma.
o šiaip - samonės srautas kažkoks, vietomis visiškai nuplaukiantis, sutrūkinėjantis, bet vietomis tikrai stiprus.
net nežinau, kaip vertinti.